- ištaisa
- ìštaisa sf. (1) 1. M ištaisymas, sutvarkymas: Pas jį gera ìštaisa laukų, budinkų, t. y. sūnus gerai ištaiso J. Reikia jam duoti ištaisą, kad daugiau taip nebedarytų Dgl. 2. geras pagaminimas, išruoša: Ans nė kokių ištaisų nenoria pri valgio Vvr. 3. BŽ274 apdaras, apranga, aptaisas. 4. BŽ427 kraitis, dalia, šarvas. 5. NdŽ žr. išranga 2: Į nežinią siunčiamas laivynas su savo ištaisa rš. Jūreivis parinko ir patikrino laivyno ištaisą rš. 6. prietaisas, įrankis (?): Norint juostą austi, jau reikia daug daugiau ištaisų WP615.
Dictionary of the Lithuanian Language.