ištaisa

ištaisa: ìštaisa sf. (1) 1. M ištaisymas, sutvarkymas: Pas jį gera ìštaisa laukų, budinkų, t. y. sūnus gerai ištaiso J. Reikia jam duoti ištaisą, kad daugiau taip nebedarytų Dgl. 2. geras pagaminimas, išruoša: Ans nė kokių ištaisų nenoria pri valgio Vvr. 3. BŽ274 apdaras, apranga, aptaisas. 4. BŽ427 kraitis, dalia, šarvas. 5. NdŽ žr. išranga 2: Į nežinią siunčiamas laivynas su savo ištaisa rš. Jūreivis parinko ir patikrino laivyno ištaisą rš. 6. prietaisas, įrankis (?): Norint juostą austi, jau reikia daug daugiau ištaisų WP615.

Игры ⚽ Нужен реферат?

ištaisyti — ištaisyti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203 1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisyt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaisas — ìštaisas sm. (1) 1. žr. ištaisa 1: Visokių ìštaisų tau ir reik Lkv. 2. (neol.) NdŽ išlydis, iškrova: Elektros ištaisas VĮ … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias